Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
.svg) Bavarijos karalystė (vok. Königreich Bayern, bav. Kinereich Bayern, iki 1825 m. rašyta Baiern) – valstybė dabartinės Vokietijos teritorijoje, gyvavusi 1806–1918 m. Ji susiformavo panaikinus Bavarijos kurfiurstystę ir 1871 m., po Vokietijos suvienijimo, tapo viena iš Vokietijos imperijos federacinių valstybių. Dydžiu ir reikšme Bavarija nusileido tik Prūsijai. Karalystė buvo įkurta, kai 1806 m. Bavarijos kurfiurstas Maksimilijonas IV iš Vitelsbachų dinastijos pasiskelbė karaliumi Maksimilijonu I. Dinastija valdė iki monarchijos panaikinimo 1918 m. Dabartinės Bavarijos sienos susiformavo po 1814 m. Paryžiaus sutarties, kai Bavarija perleido Tirolį ir Forarlbergą Austrijai, tačiau įgijo žemių Reino krašte ir Frankonijoje. 1918 m., po Vokietijos revoliucijos, Bavarijos karalystė buvo panaikinta ir pakeista Bavarijos liaudies valstybe – pirmąja respublikine forma, kuri vėliau išsivystė į dabartinę Laisvąją Bavarijos valstybę. 1777 m., mirus bevaikiam paskutiniam Bavarijos Vitelsbachų šakos valdovui, kurfiurstystė atiteko kitai tos pačios dinastijos šakai – Pfalco Vitelsbachams. Valdovu tapo Pfalco kurfiurstas Karolis Teodoras, ir taip po ilgos pertraukos Bavarija vėl buvo sujungta su Pfalcu. Tačiau netrukus šios teritorijos pateko į revoliucinės Prancūzijos karinių veiksmų zoną: 1793 m. į Pfalcą įsiveržė revoliucinė armija, o 1795 m. prancūzų pajėgos pasiekė Miuncheną. Karolis Teodoras, nesugebėjęs organizuoti veiksmingos gynybos, pasitraukė, o valdžią perėmė regentų taryba. |
liepos 3 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
 Majų mitologija – majų tikėjimų ir mitų visuma. Tūkstantmečiais majų mintys ir veiksmai buvo smarkiai veikiami kosmologijos, laiko ir erdvės suvokimo. Jų pasaulėvaizdis rėmėsi sudėtinga politeistine religine sistema. Ši religinė sistema buvo sukurta dar archajiniais laikais, anksti prieš civilizacijos suklestėjimą (kuris laikomas klasikiniu laikotarpiu, II–IX a.). Tūkstantmečių bėgyje ši sistema buvo išplėsta, šiek tiek keitėsi priklausomai nuo vietos ir laiko, tačiau esminiai tikėjimo elementai, tradicijos, apeigos išliko nepakitę. Majų tikėjimas buvo artimai susijęs su kitomis Mezoamerikos kultūromis. Majų religinės tradicijos yra išlikusios iki šių dienų, tačiau dėl kolonizatorių įtakos ir ilgo laiko, skiriančio majų palikuonis nuo tikėjimo klestėjimo laikotarpio, gerokai pakitusios. Nepaisant klasikinės majų civilizacijos žlugimo X a. pr., kai majų gyvenamoje teritorijoje sustojo monumentaliosios architektūros pastatų, šventyklų, bareljefų, stelų statyba, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, miestai buvo apleisti, pati majų tauta išlaikė ir tęsė savo tikėjimą ir tradicijas. Išlikusius tų tradicijų ženklus galima išvysti architektūros elementuose Jukatano pusiasalio šiaurėje, kur suklestėjo poklasikinė majų civilizacija. Tiesa, ji buvo smarkiai veikiama centrinės Meksikos slėnių ir Meksikos įlankos pakrantės kultūrų. Pietų žemumų ir kalnuotojo arealo (Gvatemalos) majai praktiškai nutraukė visas monumentaliasias statybas, tačiau tikėjimai ir tradicijos išliko ir XVI–XVII a. buvo aprašyti kolonizatorių. Šios savaitės iniciatyva yra Mitologija ir tautosaka. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
