Pereiti prie turinio

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
225 379 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Saulėlydis Himalajuose, Langtango nacionalinis parkas, Nepalas Nepalas
{{CURRENTMONTHNAME}} {{CURRENTDAY}}]] d. įvykiai"},"fonas":{"wt":"#F0F4F9"},"turinys":{"wt":"{{{{CURRENTMONTHNAME}} {{CURRENTDAY}} dienos įvykiai}}
[[Template:{{CURRENTMONTHNAME}} {{CURRENTDAY}} dienos įvykiai|Keisti]]
"}},"i":1}},"\n"]}" id="mwLg">
Savaitės straipsnis
Vilnius, Šv. Jonų bažnyčios varpinė

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios varpinė – aukščiausias Vilniaus senamiesčio vertikalusis akcentas (68 m), esantis Vilniaus universiteto ansamblio pietrytinėje dalyje. Tai vienas brandžiausių vėlyvojo baroko architektūros paminklų Lietuvoje, suformuotas per kelis šimtmečius trukusią statybų ir rekonstrukcijų raidą. Ji pastatyta atskirai nuo bažnyčios korpuso ir yra svarbi viso Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio dalis.

Varpinės statybos ištakos siekia XVI a. pradžią, galutinai pirmasis etapas užbaigtas po 1600–1610 m. rekonstrukcijos. Tuo laikotarpiu pastatas pasižymėjo renesansiniu santūrumu: tūris buvo masyvus, keturkampio plano, architektūrinės formos – sunkios ir griežtos, labiau primenančios gynybinį bokštą nei grakštų baroko paminklą.

Lemtingas lūžis įvyko po 1737 m. gaisro, kuris nusiaubė didžiąją dalį Vilniaus. Sugriautą kompleksą rekonstruoti ėmėsi garsiausias vėlyvojo baroko meistras Jonas Kristupas Glaubicas. Būtent jis suteikė varpinei dabartinį Vilniaus baroko pavidalą, paversdamas ją aukščiausiu miesto vertikaliu akcentu.

Vykdydamas rekonstrukciją, architektas Jonas Kristupas Glaubicas varpinei pritaikė genialių inžinerinių bei estetinių sprendimų visumą: aukštėjant aukštams jų apimtys laipsniškai mažėja (tūrių traukimasis), piliastrai bei karnizai viršutinėse dalyse tapo vis grakštesni ir smulkesni (elementų kaita), taip sukuriant meistrišką optinę iliuziją, dėl kurios pastatas atrodo dar aukštesnis, jo svoris tarsi ištirpsta dangaus fone (vizualinis efektas). Ši struktūra ne tik pademonstravo vėlyvojo baroko architektūros galimybes, bet ir tapo Vilniaus universiteto intelektualinės galios simboliu, dominuojančiu visoje miesto panoramoje.

Daugiau...

kovo 20 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

{{Vikiprojektas:Naujienos/Sąrašas}}
'''[[Vikiprojektas:Naujienos|Projekto puslapis]]''' • [[Vikisritis:Metai|Metų įvykiai]] • [[Vikisritis:Sportas|Sporto naujienos]] • [[Vikiprojektas:Naujienos/Sąrašas|Keisti]]
"}},"i":1}},"\n"]}" id="mwMg">
Savaitės iniciatyva
Pelkinė viksva

Pelkinė viksva (Carex acutiformis) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.

Pelkinės viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „acutiformis“ – panaši į aštriąją, smailiąją.

Daugiametis, pilkai žalias, retakeris, (40)50–80(102) cm aukščio augalas, išauginantis horizontaliai šliaužiantį šakniastiebį su ilgomis, storomis palaipomis, padengtomis stambiomis, žvyniškomis, rudomis makščių liekanomis.Stiebai statūs, stiprūs, tvirti, tribriauniai, labai aštriomis briaunomis, šiukštus; pamate jie apsisiautę šviesiai rudomis, purpurinio atspalvio, pakraštyje tinkliškai išsiskaidžiusiomis makštimis.

Lapai 4–8 (9) mm pločio, plokšti, jų kraštai kartais žemyn užsirietę, viršūnė laipsniškai nusmailėjusi, kraštai šiukštūs, apatinė pusė šiukšti, skiauterėta, paprastai jie tokio pat ilgio, kaip stiebai, makštys prie stiebo pamato šviesiai rudos, tinkšliškai susiskaidžiusios.

Žiedynas gana retas, 10–16 cm ilgio, susideda iš 4–7 varpučių. Kuokelinių žiedų varpučių pažiedės apatinėje varputės dalyje bukos, viršutinėje ištįsusios į ilgą, dantytą smaigelį. Šoninės varputės 1–3, visos elipsiškos, maždaug vienodo didumo, atokiai viena nuo kitos ir nuo viršūninės varputės. Kuokelinės varputės 2–3, piestelinės 2–3(4), 2–6 cm ilgio, bekotės, tiktai apatinė kartais trumpakotė.

Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos augalai.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga