Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Dvigrūdis kvietys (Triticum dicoccum) – miglinių šeimos augalas, hibridinė kviečių rūšis. Dvigrūdžiai ir vienagrūdžiai kviečiai buvo vienos pirmųjų Artimuosiuose Rytuose domestikuotų žemės ūkio kultūrų. Šie kviečiai buvo plačiai auginami neolito laikotarpiu, šiuo metu jie laikomi reliktine kultūra, auginama Europos bei Azijos kalnuotuose regionuose. Grūdai maistui vartojami nuo senovės laikų. Sukultūrintos formos klasifikuojamos kaip Triticum turgidum subsp. dicoccum ir T. t. conv. durum, laukinė forma — T. t. subsp. dicoccoides. Grūdai pasižymi akuotuotu apvalkalu – aštrūs akuotų spygliai padeda sėkloms įsitvirtinti dirvožemyje. Esminis skirtumas tarp laukinių ir domestikuotų formų yra tas, kad laukinio augalo subrendusi varpa savaime sutrupa ir išbarsto grūdus, o sukultūrinto kviečio varpa išlieka vientisa, todėl derlių nuimti yra lengviau. Spelta (T. spelta), vienagrūdžiai kviečiai (T. monococcum) bei dvigrūdžiai kviečiai yra priskiriami lukštentiems kviečiams. Tai reiškia, kad jų grūdus gaubia tvirti varpažvyniai. Kuliant lukštentus kviečius, varpa subyra į varputes, todėl norint atskirti grūdus nuo lukštų, reikalingas papildomas malimas. Laukinių dvigrūdžių kviečių varputės pasižymi gebėjimu savaime įsitvirtinti dirvoje, mechaniškai įsiterpdamos į substratą savo akuotais. Nakties metu padidėjus drėgmei varputės akuotai išsitiesia ir susiglaudžia, taip stumdami grūdą gilyn į dirvą. Dieną drėgmės lygiui nukritus, akuotai vėl atsipalaiduoja, tačiau ant jų esantys smulkūs plaukeliai veikia kaip kabliukai, neleidžiantys varputei išsprūsti atgal. Dėl kintančio drėgmės poveikio dieną ir naktį vykstantys akuotų judesiai įstumia varputę į 25 milimetrų ar net didesnį gylį. |
vasario 2 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Portjė, šveicorius, durininkas (pranc. portier 'budintysis, palydovas') – svečių priėmimo, palydos bei bazinio saugumo profesionalas. Atsakomybė apima svečių pasitikimą bei palydėjimą iki įsikūrimo vietos ar iš teritorijos, jų bagažo pergabenimą patalpų ar teritorijos ribose, informacijos suteikimą apie tvarką teritorijoje bei galimas paslaugas, siuntų patikrą ir priėmimą, lankytojų srautų bei elgsenos stebėjimą, pirminį reagavimą į incidentus ar įtartinus reiškinius. Paprastai dirba aukštos klasės viešbučiuose ar kitokiuose prabangiuose dideliuose gyvenamuosiuose pastatuose. Kad būtų lengvai atpažįstamas svečių, portjė paprastai dėvi išsiskiriančią uniformą ar aprangos detales. Šios savaitės iniciatyva yra Aptarnavimo profesijos. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||














