Pereiti prie turinio

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
223 943 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Mirusiųjų miestas. Pietų Karafa

Mirusiųjų miestas, arba al Karafa (arab. القرافة = al-Qarafah) – didelis nekropolis, esantis Egipto sostinėje Kaire. Driekiasi į šiaurę ir į pietus nuo Kairo citadelės, žemiau Mokatamo plynaukštės ir už miesto sienų. Mirusiųjų mieste susiliejusios kapavietės, mauzoliejai ir skurdūs gyvenamųjų namų rajonai. Kapinės skirstosi į pietines (senąsias) ir šiaurines (naujesnes), be to, netoli yra dar ir mažesnės Bab al Nasro kapinės.

Nekropolis čia pradėjo kurtis dar VII a., kai arabams užkariavus Egiptą įsteigtas Fustato miestas. Rytinė miesto dalis atiteko įtakingai kuraišitų genčiai, todėl čia pradėti statyti jos atstovų mauzoliejai. VIII a. jau minimas didelis kapinynas (~300 ha) už rytinės miesto sienos. Abasidų laikais čia palaidotas žymus teologas imamas al Šafijus, o kapinės nuo citadelės išsidriekė per keletą kilometrų. Fatimidų valdymo laikais įsigalėjo monumentalių mauzoliejų statyba – jei anksčiau vyravo kuklūs kapai, o mauzoliejai statyti tik Muchamado giminaičiams ir iškiliems imamams, tai Fatimidų laikais pradėta statyti daug mauzoliejų, kapai persiliejo su mečetėmis, medresėmis, gyvenamaisiais rajonais. Nuo tada pradėjo kurtis Mirusiųjų miestas. Nauja plėtros banga nekropolį pasiekė Ajubidų valdymo laikais. Tada rekonstruotas imamo al Šafijaus mauzoliejus, o Didžiosios Karafos ir Mažosios Karafos kapinės palaipsniui susiliejo.

Daugiau...

lapkričio 5 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Kapinių akcentas – atnaujinta „Pieta“, skirta pagerbti žuvusiems Lietuvos savanoriams

Aleksoto senosios kapinės – neveikiančios kapinės Aleksoto seniūnijoje Kaune. Išsidėsčiusios prie judrios Veiverių gatvės, priešais Aleksoto turgavietę, iš kitos pusės driekiasi Aleksoto aerodromas.

Kapinės yra kultūros paveldo dalis, ant šviesaus granitinio akmens apie tai byloja išblukęs įrašas: „Senosios Aleksoto kapinės. Kultūros ir istorijos paminklas“. Kapinių užimamas plotas patenka į Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo kurtinos teritoriją (unikalus kodas 37519). 1922 m. ant dalies pylimo prie dabartinės Veiverių g. (praplatintas buvęs karinis plentas į Alytų ir Marijampolę) buvo įsteigtos kapinės, kurios veikė iki 1970 m. Valdyti ir naudoti patikėjimo teise šių kapinių statiniai perduoti Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“.

Kapinėse yra išlikę kultūros vertybių, kurių dalis – sunykę ar sudaužyti antkapiniai paminklai, kryžiai, tvorelės. Tarp nuniokotų objektų buvo atsidūrusi skulptūra „Pieta“ (aut. Antanas Aleksandravičius) – dailės kūrinys, vaizduojantis Mariją su ant jos kelių gulinčiu nukankintu Jėzumi Kristumi. Ji skirta pagerbti Lietuvos kariuomenės savanoriams, žuvusiems 1920 m. vaduojant bolševikų užimtą Aleksoto oro uostą. Istorinė kompozicija su „Pieta“ ant raudonų plytų mūro postamento buvo atidengta 1927 m., dalyvaujant per 2000 žmonių, kun. Tumui Vaižgantui, plk. Povilui Plechavičiui, ats. plk. ltn. Juliui Čaplikui. Paminklo pastatymą inicijavo ir savo bei aukotojų lėšomis pastatė Aleksoto bažnyčios klebonas Jeronimas Valaitis.

Šios savaitės iniciatyva yra Nekropoliai, kapinės.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga