Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Gedimino gatvė – gatvė Kaune, Naujamiestyje. Nukreipta iš pietų į šiaurę, 1,26 km ilgio. Prasideda Kaunakiemio gatvėje ties Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios ir vienuolyno kompleksu. Toliau kerta Griunvaldo, Miško, Kęstučio gatves, Laisvės alėją su Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, K. Donelaičio gatvę ir baigiasi sankirtoje su V. Putvinskio gatve priešais laiptus į Žaliakalnio šlaitą. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas šiai gatvei suteiktas 1919 m. Anksčiau, caro valdymo metais ji vadinosi Kijevskaja (Kijevo), per Pirmąjį pasaulinį karą – Ludendorfstrasse (Liudendorfo gatvė). 1847 m. generaliniame miesto plane Gedimino gatvė nubrėžta formuojant Naujamiesčio gatvių tinklą. Gatvė prasidėjo Karmelituose. Buvo pravesta tarp Karmelitų bažnyčios ir vienuolyno, taip pažeidžiant komplekso kompozicinį vientisumą. 1867 m. šalia iškilo Dovydo Šereševskio vinių fabrikas, vėliau tapęs brolių Tilmansų nuosavybe. Mažai urbanizuotoje teritorijoje dar XIX a. antroje pusėje susiformavo pramonės rajonas. 1930 m. buvusiuose Tilmansų metalo fabrikų korpusuose įsikūrė šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“. Griunvaldo, Gedimino ir Karmelitų gatvių trikampyje buvusio fabriko vietą 2007 m. užėmė prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Priešingoje Gedimino gatvės pusėje nuo 1836 m. Karo ligoninės reikmėms buvo naudojami Karmelitų vienuolyno pastatai. Statant Kauno tvirtovę, išplėstas ligoninės kompleksas, pasodintas parkas, nuo Gedimino ir gretimų gatvių atskirtas ištisine mūrine tvora. Teritorija iki šiol priklauso kariškiams – Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai. |
sausio 21 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Mustafa Kemalis Atatiurkas (turk. Mustafa Kemal Atatürk, iki 1934 m.: Mustafa Kemalis; 1881 m. gegužės 19 d. Salonikuose – 1938 m. lapkričio 10 d. Stambule) – Turkijos Respublikos įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas. Nėra žinoma tiksli M. Kemalio gimimo data – skirtinguose šaltiniuose nurodoma 1880 m. arba 1881 m. tuomet Osmanų imperijai priklausiusiuose Salonikuose. Tėvas – iš Kodžadžiko (dabartinė Šiaurės Makedonija) kilęs karininkas ir prekybininkas Ali Ryza Efendi, motina – Ziubeidė Hanim. Iš vaikų tik sesuo Mustafa ir jo sesuo Makbulė sulaukė pilnametystės. Lankė privačią mokyklą, 1893 m. įstojo į Salonikų karo mokyklą, o 1896 m. – į Monastiro karo mokyklą. 1899 m. įstojo į Osmanų karo akademiją, kurią 1902 m. pabaigė. 1905 m. baigė Osmanų karo koledžą, skirtą štabų karininkams. Netrukus buvo suimtas už antimonarchinę veiklą, kelis mėnesius kalintas, paleistas laiduojant buvusiam mokyklos direktoriui. Nuo 1905 m. iki 1907 m. tarnavo Osmanų kariuomenės 5-ojoje armijoje, dislokuotoje Damaske. 1907 m. tapo vyresniuoju kapitonu ir nuo tų pat metų spalio tarnavo 3-iosios armijos štabe, dislokuotame Salonikuose. 1908 m. dalyvavo Jaunaturkių revoliucijoje, po kurios Osmanų imperijoje buvo įvesta konstitucinė monarchija. 1909 m. balandį dalyvavo numalšinant absoliutinės monarchijos šalininkų kontrperversmą. Po pirmojo pasaulinio karo vadovavo Kemalio revoliucijai, nuvertusiai sultono valdžią, vėliau kariavo su Graikija, nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal Sevro taikos sutartį. Šios savaitės iniciatyva yra Banknotų portretai. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||














